Bendrovė „Poul Michelsen“ kasdien Farerų salose išvežioja maisto produktus. Nuo 2020 m. įmonės maršrutai tapo ženkliai trumpesni – dvi didžiausias salyno salas jungia įspūdingas tunelis.
Trumpesnis kelias.
„Kanska“ – „galbūt“: Kas lankosi Farerų salose, šį trumputį žodį išgirs labai dažnai. „Kai ryte atsikeliame, mes dažnai žinome tik, ką šią dieną „galbūt“ darysime, – sako Poul Michelsen. To priežastis yra visiškai banali, bet tuo pačiu ir nepajudinama: Šiaurės Atlanto viduryje orai gali stipriai sujaukti ne vieną planą. „Po saulėto ryto gali sekti audringa priešpietė ir ūkanota popietė“, – pasakoja Michelsen. Nepaisant to, 77‑metis jau beveik 50 metų puoselėja verslą, kuriame sudėtinga dirbti tik su „galbūt“: jo įkurta įmonė „PM“ pristato maisto produktus į prekybos centrus, parduotuves, restoranus ir laivus.
Be to, „PM“ atsako ir už tai, kad pieno produktai kiekvieną dieną pasiektų paskirties vietą iki 11.00 valandos. „Pieno produktų galiojimo laikas yra trumpesnis nei kitų maisto produktų“, – sako Poul Michelsen. „Mūsų klientai tikisi kiekvieną dieną juos gauti šviežius, ir kaip įmanoma anksčiau.“ Pavyzdžiui, Klaksviko mieste, salų grupės šiaurės rytuose. „Priklausomai nuo metų laiko, tokia kelionė užtrukdavo iki trijų valandų“, – pasakoja Poul Michelsen. Vairuotojas Hanus Egholm žino maršrutą jau 22 metus: „Iš pradžių kelyje dar buvo netgi keltas, tada tekdavo išvažiuoti dar anksčiau, ir ar keltas tikrai plauks, nebuvo užtikrinta.“ Nuo praėjusių metų vairuotojas ir jo sunkvežimis šiame kelyje užtrunka apie 50 minučių: ambicingo infrastruktūros projekto – Eisturojaus tunelio – dėka.
Eisturojaus tunelis.
Sunkiai prognozuojami orai apsunkina prekių judėjimą tarp dviejų didžiausių Farerų salų: Streimojaus ir Eisturojaus. Dideliu palengvinimu tapo Eisturojaus tunelis. Iškastas sprogdinamojo kasimo (derinant sprogdinimą ir gręžimą) metodu, jis su iki penkių procentų nuolydžiu nusidriekia apie vienuolika kilometrų. Tuneliui pastatyti teko perkasti daugiau nei milijoną kubinių metrų uolienos. Jai išgabenti per du metus trukusias statybas prireikė 138.000 sunkvežimio reisų. Po to buvo imtasi įrengimo: be kita ko, buvo sunaudota 40.000 kubinių metrų torkretbetonio ir nutiesta apie 150 km kabelių.
189
metrai žemiau jūros lygio: čia yra žemiausias Eisturojaus tunelio taškas.
Įvažiavimas.
Garso instaliacija.
Žiedinė sankryža.
Švieži maisto produktai kiekvienai salai.
„Mes norime būti viskam pasiruošę“, – sako Michelsen. „Todėl nuo 1974 m. automobilių parke turime tik „Mercedes‑Benz“. Šiuo metu tai dvylika „Arocs“ ir „Actros“ konstrukcinių serijų modelių, kurie yra reguliariai keičiami. „Sunkvežimiai automobilių parke prabūna apie šešerius metus, taigi, vidutiniškai kas 1,5 metų mes gauname naują „Mercedes‑Benz“ krovininį automobilį“, – sako Michelsen, kuris savo „Arocs“ naujina į 3263 variantą – su pačia geriausia varikline įranga. „Bekelės ir keliai yra iššūkis, todėl mums reikia jėgos, bet tuo pačiu ir geriausių galimų stabdžių.“ Visi krovininiai automobiliai kartu kiekvieną dieną nurieda apie 1.000 kilometrų. Mažai tai atrodo tik nepažįstantiems Farerų, vietiniams geografinės ir metereologinės salų sąlygos yra puikiai pažįstamos. „Mums reikia geriausios įrangos, kurią tik galime gauti“, – sako Michelsen.
„Jau daugiau kaip 40 metų mes naudojame tik „Mercedes‑Benz“ sunkvežimius.“
Gimęs Torshaune, salos sostinėje, jis anksti nusprendė imtis maisto produktų platinimo. Garsioji istorija apie garaže prasidėjusį startuolio verslą – Michelsen tai patyrė, nors jo atveju tai buvo rūsys, kurį jis, jo žmona ir du bendražygiai naudojo kaip kontorą ir sandėlį. Įmonė jau senų seniausiai stipriai išaugo. „Kai aš pradėjau, saloje buvo tik dviejų rūšių maisto produktai: švieži produktai ir džiovinti produktai. O aš norėjau įvairovės“, – sako Michelsen, atsistoja ir pasuka laiptų į sandėlį link.
Visur zuja šakiniai krautuvai, darbuotojai skirsto siuntas, sudarytas iš vaisių, šaldomų ir šaldytų gaminių – įprastas maisto produktų logistikos vaizdas. Tik tai vyksta už 700 kilometrų nuo Norvegijos krantų, Šiaurės Atlanto viduryje. „Dukart per savaitę mes gauname du 40 pėdų ilgio konteinerius su šviežiais ir šaldomais maisto produktais“, – pasakoja Michelsen. Šiuose kraštuose reikia papildyti: „Jei laivai atvyksta kaip suplanuota.“
Atvykti laiku.
Eisturojaus tunelis yra trečiasis ir naujausias tunelis, patikimai, t. y., nepriklausomai nuo orų, sujungiantis Streimojaus ir Eisturojaus salas. Tam žemiausiame taške tenka nusileisti maždaug 189 metrus po Atlanto paviršiumi. Lig šiol didžiausio salų infrastruktūros projekto įgyvendinimas kainavo perskaičiavus 360 milijonų eurų.
5000
transporto priemonių kasdien pravažiuoja per Eisturojaus tunelį.
Farerų salos.
Farerų salose gyvena daugiau nei 52.000 žmonių, ir gyventojų skaičius auga. To priežastimi yra didelis gimstamumas, iš Danijos persikraustantys gyventojai bei Farerų salų vietiniai, grįžtantys po užsienyje praleistų metų. Apie 42.000 registruotų transporto priemonių (iš jų, 2021 m. duomenimis, maždaug 4.700 sunkvežimių) yra ryškus individualaus mobilumo ženklas. Dauguma darbo vietų koncentruojasi sostinėje Torshaune. Tunelis sutrumpina važiavimo laiką iš ten iki Eisturojaus salos 30 minučių. Tokiu būdu ten esančios vietovės tampa ypač patrauklios kasdien važinėjantiems į darbą.
„Galingas variklis ir tobuli stabdžiai – „Arocs 3263“ idealiai tinka mūsų poreikiams.“
Apgauti orus.
Farerų salų grupę sudaro 18 atskirų salų, dažniausiai sujungtų tarpusavyje keltais. Juos papildo vienas vienintelis tiltas – toks statinys yra per daug veikiamas gamtos jėgų, kad būtų rimta alternatyva. O kai kurias salas galima pasiekti tik sraigtasparniu. Skrydžių kainos netgi yra įkandamos. „Tačiau reikėtų būti pasirengusiam šiek tiek ištverti“, – sako Michelsen. „Sraigtasparniai skrenda dar ir tokiomis oro sąlygomis, kuriomis keleiviai yra stipriai papurtomi.“
Patogiau keliauti naujuoju tuneliu, kuris tuo pačiu siūlo dar ir visame pasaulyje unikalią pramogą: giliai po jūra čia eismas rieda žiedine sankryža. Ir ne bet kur, o geografiniame salų grupės centre. Farerų gyventojai mokėjo paversti tai smagiu potyriu: centrinę eismo salelę nuostabiai apšviečia menininko Tróndur Patursson instaliacija. Be to, inscenizacijos dalį sudaro 80 metrų ilgo plieno skulptūra, vaizduojanti natūralaus ūgio figūrų kontūrus. Ja Patursson atliepia Farerų tradiciją: šimtai žmonių susikibę rankomis eina iš tamsos į šviesą.
Mintis, kuriai labai artimas jaučiasi ir Poul Michelsen. „Taip mes parodome, kad galime įgyvendinti puikias idėjas, jei tik visi kartu to imsimės“, – sako Farerų gyventojas, kuris aktyviai dalyvavo ne tik versle, bet ir sporte. Nors „galbūt“ ir vaidina labai didelį vaidmenį vietinių kasdienybėje – kurdami ir įgyvendindami idėjas jie, atrodo, labiau mėgsta žodį „tikrai“.
Nuotraukos: Sebastian Vollmert
Vaizdo įrašas: Martin Schneider‑Lau