Darbas Tirolyje: Wacker GmbH įmonės komanda gabena didžiulius krovinius į daugiau kaip 2.000 metrų aukštį.
Viskas atliekama milimetrų tikslumu.
Aleksandras Pfenderis žvelgia į kalną: „Tai –tikrai išskirtinis darbas, visai nepanašus į kitus.“ Jame naudojamas gigantiškas atviros kasybos savivarčio konteineris, kuris turi įveikti čia esančius posūkius. Tai paskutinis krovinis pagal sutartį, ja remiantis pastaraisiais mėnėsiais Filderštatame įsikūrusi įmonė Wacker GmbH iš Brėmerhafeno į Pietų Tirolio regioną gabeno konteinerius ir važiuokles. Pačiame viršuje, 2.000 metrų aukštyje, surenkama važiuoklė ir konteineris.
Slėnyje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje šiuo metu stovi Pfenderis, vėliau vakare, prieš pakylant į kalną, konvojus sustos paskutinį kartą. Dabar, savaitės viduryje, ji yra tuščia. Poilsio zona, kuri yra senos degalinės ir greitojo maisto restorano mišinys, primena amerikietišką užkandinę. Vintažinio automobilio liekanos čia tikriausiai atlieka savo paskutinį darbą kaip dekoracija. Tai – mėgstama motociklininkų susitikimų vieta.
„Sunkvežimiui, žinoma, tenka didelė apkrova, Mums reikia itin tvirtos transporto priemonės.“
Po šešių valandų: Automobilių stovėjimo aikštelę oranžine šviesa apšviečia konvojaus mašinų žibintai. Vairuotojas Tobijas Helbingas dar kartą patikrina savo krovinį. Pastarieji 200 kilometrų greitkeliu nebuvo labai sudėtingi. Lydintys sunkvežimiai užtikrino, kad krovinį vežanti komanda turėtų pakankamai vietos. „Čia turime dvi eismo juostas – greitkelis mums tikrai nėra problema“, – teigia Helbingas. Tačiau dabar prireiks stiprių nervų.
Likus 19 kilometrų iki kelionės tikslo laukia atkarpos su įkalnėmis, kurių statumas siekia iki 16 procentų, tada važiavimas aplinkeliais ir kelias su staigiais posūkiais: Kelionė yra ne iš lengvųjų. „Visi turime būti labai susikaupę, svarbiausia, žinoma, vairuotojas“, – sako Pfenderis, kuris dabar sėdi viename iš lydinčių sunkvežimių. „Sunkvežimiui, žinoma, tenka didelė apkrova, Mums reikia itin tvirtos transporto priemonės.“
2000
metrų aukštis yra konvojaus kelionės tikslas. Arocs 2663 – tai ne problema. Nepaisant to, žmogus ir mašina turi atlikti savo darbą.
Artimi posūkių spinduliai, siauri aplinkeliai.
Pirmąjį posūkį Arocs įveikia pėsčiojo tempu. Antrajame posūkyje – jis lėtesnis. Gera klausytis, kaip veikia OM 473 – 460 kW galia nenutyla. Priešais Helbingą esančiame ekrane užsidega turbo lėtintuvo sankabos simbolis. Per kitas 40 minučių ji bus naudojama dažniau. Krovinį vežanti komanda pasitelkusi manevravimo režimą įveikia kairįjį posūkį. Prie kelio krašto esanti stati siena dabar yra taip arti, kad yra matoma per visą vairuotojo kabinos langą. Vairas beveik visiškai pasukamas į vidų. Vienas iš furgone esančių kolegų radijo ryšiu praneša, kiek iki sienos liko vietos dešinėje pusėje. Priekyje liko vos keli centimetrai … Helbingas šyposi: „Telpa. Praėjusį kartą taip pat pavyko.“ Tarsi viskas visada buvo taip paprasta.
Medžiai, kelio ženklai, gamtinių akmenų sienos.
Tai darbas, kuriame svarbus kiekvienas milimetras, komanda pristato krovinį po krovinio. Konteineris yra beveik šešių metrų pločio, 18,50 m ilgio, 4,30 m aukščio ir sveria 55 tonas. Ir visada prisideda dar kas nors. Orai, tamsa, naujos kliūtys … Bent jau šiandien orai puikūs, juk jau beveik vasara. Helbingas: „Kai pirmą kartą čia keliavome, kartais viskas atrodė dar blogiau. Sniegas ir ledas kelionės nepalengvina. Netgi vėjas gali turėti įtakos kelionei, nes tada konteineris tampa didžiuliu atakuojamu paviršiumi.“
Konvojus pasiekia kitą vietą. Dar viena kritinė vieta, kelias tampa dar statesniu. Kelyje pasirodo namo stogas. Vėl centimetrų tikslumo reikalaujantis darbas, atliekamas tik važiuojant į priekį pėsčiojo tempu. Iškart po to komandos laukia 400 metrų ilgio trasa su medžiais, kelio ženklais ir gamtinių akmenų sienomis.
Išvažiavime iš vietovės sunkvežimis pagaliau visiškai sustoja. Laikinai nuimama galvijų vartų tvora. Ji yra per aukšta, krovinį nuo žemės skiria 1,10 m tarpas. Būdama 5,90 m pločio ji gerokai išsikiša už dabar kiek siauresnės važiuojamosios dalies.
Kilometras po kilometro, kelyje pasirodo staigūs posūkiai – o kartais tenka labai stačiai leistis žemyn. Helbingas: „Tai dar viena iš situacijų, su kuria turi susidoroti turbo lėtintuvo sankaba, man nereikia naudoti stabdžių.“
Pasibaigus intensyviai darbo dienai, septynių ašių krovinį vežanti komanda pasiekia automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje artimiausiomis dienomis konteineris bus primontuotas ant važiuoklės. Pro atvirą langą pučia gaivus vėjas, nes čia, viršuje, yra gerais dešimčia laipsnių šalčiau nei slėnyje. Šlaituose vis dar yra sniego.
Atkabinimas bus atliktas rytoj. Aleksandras Pfenderis dėkoja komandai, nuotaika gera, užduotis atlikta be priekaištų. Jis su Tobiju Helbingu trumpai pasikalba apie ateinančią savaitę. Jam reikia jo ir Arocs šiaurės Vokietijoje. Tada jis vyks į viešbutį. Ten jis galės gerai išsimiegoti.
Nuotraukos: Mathias Aletsee
Vaizdo įrašas: Martin Schneider‑Lau